- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
-
Spalvingą tarpukario madą į Kauną atvežęs kolekcininkas lietuvius laiko...
„Lietuviai turi įgimto kuklumo. Nesu matęs ekstravagantiško žmogaus nei Vilniuje, nei Kaune. Nes žmonės rodys pirštu, tai čia nepriimta“, – savo įspūdžiais dalijosi ne kartą Lietuvoje lankęsis A.Vasiljevas.
Ekstravagantišką ir spalvingą tarpukario mados kolekciją į Kauną atvežęs kolekcininkas, mados istorikas Aleksandras Vasiljevas lietuvius laiko kuklia tauta. Antradienį pristatydamas „Art Deco mada“ parodą Kaune jis teigė ekscentriškų žmonių čia nesutikęs.
„Lietuviai turi įgimto kuklumo. Nesu matęs ekstravagantiško žmogaus nei Vilniuje, nei Kaune. Nes žmonės rodys pirštu, tai čia nepriimta. Čia katalikiška kultūra, vyrauja gamtos spalvos, mėgstama oda, vilna, linas, gintaras, akmuo, smėlio, jūros spalvos, pasitaiko ryškių spalvų, bet retai“, – savo įspūdžiais dalijosi ne kartą Lietuvoje lankęsis A.Vasiljevas.
M.Žilinsko dailės galerijoje Kaune jis pristatydamas art deco mados parodą atkreipė dėmesį, kad laikinojoje sostinėje šis taip pat buvo paplitęs.
„Kaunas yra Lietuvos art deco sostinė. Čia iki šiol mano parodų nebuvo. (...) Logiška, kad paroda pristatoma šioje ikikarinės Lietuvos sostinėje“, – kalbėjo kolekcininkas.
Susirinkusiesiems A.Vasiljevas pasakojo apie kolekciją, kurioje atsispindi 1919 iki 1939 metais vyravęs aprangos stilius bei jo kaita.
„Parodoje daugiausia moteriškų drabužių modeliai. Tuo metu moterys praėjo pirmąjį savo emancipacijos periodą: pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui 1914–1918 metais moterys pasijuto dauguma – daugelis vyrų žuvo mūšio lauke, joms reikėjo užimti vyrų darbo vietas. Atsirado naujas drabužių stilius. Tuomet buvo sukurtas „la garson“ stilius, tai berniukiškų formų mergina. (...) Moterys truputį priminė rojaus paukštes, nes drabužių spalvos buvo ekstremaliai ryškios. Tai nebuvo pustonių epocha, švelnių perėjimų iš spalvos į spalvą epocha, pasteliškumo; tai buvo didelių kontrastų, ryškių spalvų, dinamizmo epocha. Art deco stilius pasižymi grafiškumu ir geometrija. Daugiausia visos suknelės papuoštos geometriniais piešiniais“, – apie parodoje eksponuojamas sukneles, diržus, rankines, avalynę bei papuošalus kalbėjo A.Vasiljevas.
Pasak jo, šio laikmečio madai daug įtakos turėjo Egipte rasti faraono Tutanchamono lobiai: moterų papuošaluose atsirado egiptietiškus primenančių galvos apdangalų.
Būdamas 24 metų iš Maskvos į Paryžių emigravęs A.Vasiljevas minėjo, kad anuomet nemažai tarpukario mados darbuotojų buvo jo tautiečiai, į Vakarus išvykę dėl bolševizmo įsigalėjimo Rusijoje.
Rusiškoji kryptis bei kiniški motyvai buvo juntami to meto madoje, tačiau, kolekcininko teigimu, didžiausią įtaką jai darė Holivudas.
„Pagrindinis šio stiliaus inspiratorių buvo Holivudas – JAV žvaigždės buvo stiliaus ikonos. Moterys rinkdavo atvirutes su jų atvaizdais ir stengdavosi jas pamėgdžioti“, – kalbėjo jis.
Ryškiaspalvė euforija baigėsi 1929 metais, kai žlugo doleris. Europoje įsitvirtinus diktatoriškiems režimams, ligtolinę madą ir gyvenimo būdą pakeitė kitokios vertybės: į madą grįžo juoda spalva ir moteriškumas.
„Ketvirtajame dešimtmetyje tapo madinga turėti šeimą. Diktatoriški režimai, atėję į valdžią, sukūrė šeimos kultą, madingas tapo moteriškumas. Tai pakeitė ir drabužių siluetus“, – pasakojo A.Vasiljevas.
Ši paroda apkeliavusi Rygą ir Vilnių yra papildyta naujais, dar nematytais eksponatais. Vėliau ji bus pristatyta Estijos publikai.
Ekspozicijoje galima susidaryti vaizdą, kaip art deco stiliaus diktato dešimtmetis pakeitė ne tik architektūrą, interjero apdailą, taikomąją dailę, bet drabužius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SEL koncertas Kaune: naujausių technologijų šou stebėjo sausakimša arena14
Šeštadienis, 2024 metų gruodžio 14-oji, dar ilgai išliks daugiau nei 20 tūkstančių SEL gerbėjų atmintyje. ...
-
Albume – madingas Kaunas: fotografijos yra tarsi gyvi istorijos liudininkai1
Lietuvos aukso amžius ir Kauno, kaip Lietuvos Respublikos sostinės, suklestėjimas – visa tai tilpo unikaliame albume apie art deco pasaulį. ...
-
Žiūrovams – po porciją paauglystės dramų ir svajonių
Šis sienos paveikslas ir užrašas jame pasitinka Kauno kamerinio teatro žiūrovus jau ilgą laiką, tačiau būtent prieš šį spektaklį sumaniau jį nufotografuoti. Ir perfrazuoti (aš tikrai žinau, kad niekada negyvenau ta...
-
Kauno „šaipokas“ A. Dabulskis7
Ei, bičiuli mielas Dainą trauk smagiai Kad skambėtų Kaunas Linktų ąžuolai ...
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje3
Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Liucija Rukšnaitytė-Ramanauskienė gruodžio 13-ąją, šv. Liucijos dieną, pasitinka gražų gyvenimo jubiliejų. Šie metai jai ypatingi ir tuo, kad teatre jau 45-ąjį sezoną veria vaidmenų v...
-
Pažaislio festivalyje – Levickio interpretacijos akordeonu Gershwino rapsodijos tema1
2025 m. rugpjūčio 24 d. Pažaislio vienuolyno kieme publika susitiks su Lietuvoje retai viešinčiu charizmatiškuoju akordeono virtuozu Martynu Levickiu. Solistas kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru atliks jo paties aranžuotą ir speciali...
-
B. H. Tiškevičiaus amžinoji misija – būti Lietuvos kultūros ambasadoriumi4
Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos yra pasaulinės reikšmės paveldas, įsitikinusios Nicéphore’o Niépce’o fotografijos muziejaus kuratorės Emmanuelle Vieillard ir Audrey Lebeault. Iš Lietuvos kilusio g...
-
Adventinis miestelis: nostalgiška kelionė laiku2
Šventės – pirmiausia mes ir mūsų artimieji. Šiuo šventinio skubėjimo laikotarpiu kviečiame sustoti, atsikvėpti ir skirti laiko vienas kitam. ...
-
Kauno modernizmui skirtoje parodoje – nepažintos dimensijos
Kai 2023 m. Kauno modernizmas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, miestas ir jo modernistinė architektūra tapo dar ryškesniu kūrybos šaltiniu. Naujojo architektūros instituto kūrimas Kauno pašte, Europos kult...
-
Kitapus fasadų: Kauno modernizmo kiemų tyla
Kauno fotografijos galerijoje veikiančioje parodoje žinomas fotomenininkas Gintaras Česonis supažindina su praeivių mažiau pastebimu Kauno modernizmo architektūros veidu. ...