Lietuviškos ir klaipėdietiškos spaudos užuomazgos

Anuometinio Mėmelio pristatymas spaudoje prasidėjo maždaug nuo XIX a. pradžios.

Kolekcininko palikimas

Skirtingai nei į carinės Rusijos glėbį patekusi Lietuva, Klaipėdos kraštas, lietuviški Rytprūsiai jautė žodžio laisvę.

Šviesaus atminimo kolekcininkas, buvęs Klaipėdos Kopgalio Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktorius Šarūnas Toliušis (1949–2018) surinko 404 leidinius lietuvių ir vokiečių kalbomis, kurie leisti Bitėnuose, Įsrutyje, Karaliaučiuje, Klaipėdoje, Priekulėje, Ragainėje, Šilutėje, Tilžėje ir kitur.

Tiek periodinius, tiek vienkartinius, tiek lietuviškus, tiek prolietuviškus vokiškus leidinius Š.Toliušis sudėjo knygoje "Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811–1939".

Tąsa: "Lietuviška Ceitunga" bent pagal išvaizdą išlaikė "Lietuvininkų Prietelio" stilių. / Mažosios Lietuvos enciklopedijos nuotr.

Ją prieš pat autoriaus mirtį 2018 m. rugpjūtį išleido Klaipėdos universiteto leidykla.

"Kelerius metus brendo mintis parengti knygą apie Mažosios Lietuvos spaudą. Aktyviai dirbant mokslinį darbą žuvininkystės srityje, vykdant administracines pareigas tam vis trūkdavo laiko", – yra užsiminęs Š.Toliušis.

1849 m. lietuvių kalba gotišku stiliumi išleistame laikraštyje "Lietuvininkų Prietelis" nurodoma, kad jo leidybos vieta yra Klaipėda.

2018 m. Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje pristatydamas savo gyvenimo knygą kolekcininkas Š.Toliušis prasitarė surinkęs medžiagą ir veikalui apie Mažojoje Lietuvoje išleistus pašto ženklus. Deja, gyvenimas savaip sudėliojo Š.Toliušio turėtus istorinės leidybos planus.

Lietuviškos periodikos pradžia

Lietuviško žodžio pradžios data Mažosios Lietuvos periodikoje žymima nuo 1823 m., kai išleistas pirmasis lietuviškas periodinis leidinys "Nusidavimai Dievo karalystėje". Šis leidinys nėra išlikęs.

Kretingalės liuteronų bažnyčios kunigas Johanas Ferdinandas Kelkis nuo 1832 m. tęsė šio leidinio leidybą atnaujintu pavadinimu "Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių". Šis leidinys išliko.

Gotiškomis raidėmis ir sunkiu bažnytiniu stiliumi 400–500 egzempliorių tiražu nedidelės knygelės formatu leistas laikraštis / žurnalas paprastiems gyventojams, kurių apie 65 proc. Rytprūsiuose  kalbėjo lietuviškai, negalėjo būti labai įdomus. Jis labiau buvo skirtas teologijos tiesoms, misionierių draugijų veiklai, šventųjų pristatymui.

Vis dėlto F.Kelkis iš dalies laikomas lietuviškos žurnalistikos pradininku. "Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių" su pertraukomis leistas iki 1921 m. Per tą laiką leidinį redagavo 9 redaktoriai. Su juo susijęs ir klaipėdietis Jonas Pipiras, kuris 1888–1889 m. buvo jo redaktoriumi. Paskutinysis leidinio redaktorius 1921 m. buvo taip pat klaipėdietis Benjaminas K.Redmeris.

Išliko: 1849 m. balandžio 5 d. išleistas pirmojo numerio titulinis lapas. / Mažosios Lietuvos enciklopedijos nuotr.

Lietuviškas žodis Klaipėdoje

Anuometiniame Mėmelyje pirmuoju lietuvišku laikraščiu tapo 1849 m. lietuvių kalba gotiško stiliaus "Lietuvininkų Prietelis". Išliko 1849 m. balandžio 5 d. išleistas pirmojo numerio titulinis lapas. Jame nurodoma, kad laikraščio leidybos vieta yra Klaipėda. Nors pats miestas tuomet vadintas Mėmeliu.

Kaip teigiama Mažosios Lietuvos enciklopedijoje, "Lietuvininkų Prietelio" leidėju buvo F.W.Horchas, redaktoriumi – kunigas Rudolfas Andrius Cipelis (Rudolf Andreas Zippell). Kai tais pačiais 1849 m. redaktorių iš Klaipėdos išsiuntė kunigauti į Darkiemį, laikraščio leidyba gruodžio 28 d. buvo baigta.

Iš viso išleisti 38 numeriai. 4 puslapių laikraštis, kurio vidutinis tiražas buvo 200 egzempliorių, išeidavo ketvirtadieniais. Jame būdavo žinių apie vietos gyvenimą, istoriją, Europos valstybių visuomenės ir politinio gyvenimo kroniką.

"Lietuvininkų Prietelį" tik po 28 metų Klaipėdoje pakeitė laikraštis lietuvių kalba ir gotišku stiliumi – nuo 1877 m. gruodžio 4 d. leista "Lietuviška Ceitunga". Mažosios Lietuvos enciklopedijos duomenimis, šį laikraštį leido redaktorius Martynas Šernius kartu su Heinrichu Holzu. Jie nuo 1879 m. Klaipėdoje turėjo spaustuvę. Laikraštis rašė apie Klaipėdos krašto įvykius, spausdino žinias iš kitų Europos šalių. Klaipėdai, kur tuo laiku vyko ekonominis pakilimas, vystytas uostas, tai buvo svarbu. Nemažai straipsnių laikraštyje pristatyta ir apie Lietuvos praeitį, tradicijas. Laikraštyje bendradarbiavo Georgas Sauerveinas, Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, Martynas Keturakaitis, Kristupas Lokys ir kiti. Jame spausdinti Lietuvos poetų eilėraščiai.

Anuometiniame Mėmelyje lietuviška leidyba buvo ne visai pageidaujama. Po 1883 m. "Lietuviška Ceitunga" pateko į vokiečių rankas, tapo krašto vokietinimo įrankiu. Nepaisant to, laikraštis su daugybe priedų ėjo ir po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos iki pat 1940 m.

Laikraštis su laivu

Klaipėdos krašte, anuometiniame Mėmelyje, nemaža dalis laikraščių ėjo ir vokiečių kalba. Jie svarbūs šiandieninės Klaipėdos istorijai, nes atspindi tai, kas vyko krašte.

Pradžia: "Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių" laikomas pirmuoju lietuvišku periodiniu leidiniu. / Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.

Vienas reikšmingiausių yra laikraštis "Memeler Dampfboot" (lietuviškai – "Klaipėdos garlaivis"),  leistas nuo 1849 m. liepos 3 d. Nors laikraštis buvo finansuojamas vokiečių valdžios, gynė Vokietijos interesus Klaipėdos krašte, jame būdavo skirta vietos ir lietuviškoms temoms apie grožinę literatūrą, kraštotyrą.

Įdomi, jūrinio stiliaus "Memeler Dampfboot" vieta prie pavadinimo, kur vaizduotas laivas – garlaivis. Žvelgiant į atskirus jo leidybos metus, laivas šiek tiek keitė išvaizdą.

Dalis "Memeler Dampfboot" numerių nuo 1857 m. yra pristatoma Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos skaitmeniniame archyve. Lietuvoje nėra išlikę visų "Memeler Dampfboot" komplektų. Didžiausia skylė yra 1880–1910 m. laikotarpiu. Iš to laiko išlikęs tik 1899 m. liepos 3 d. numeris.

"Memeler Dampfboot" laikomas visų mėmelenderių laikraščiu Vokietijoje. Jis leidžiamas iki šiol ir taip pat pristatomas viešosios I.Simonaitytės bibliotekos skaitmeniniame archyve.


Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ogi > Nuomone

Ogi > Nuomone  portretas
Bepigu čia anonimiškai kažkieno Nuomonę skleisti, ignoruojant netgi straipsnio iliustacijose matomus XIX a. lietuviškų laikraščių užrašus, kuriuose aiškiai minima Klaipėda, o ne kažkoks Memelis ;) O gal pacituosit bent vieną tradicinę lietuvininkų dainą, Rėzos ar kitų užrašytą, kurioje būtų minimas Mėmelio pavadinimas. Visur tik Klaipėda, Klaipėdužė...

Nuomonė

Nuomonė portretas
Viską reikia vadinti savo vardais, o ne taip, kaip kokiam nors lietuviui patriotui norisi. Dabartinė Klaipėda anksčiau buvo Memel. Niekur neteko skaityti, kada ir kas ją senais laikais vadino Klaipėda. Jei taip buvo, kodėl šiandieninės Klaipėdos istorikai apie tai nerašo? Keistoka skaityti, kai kažkoks nesusipratėlis anonimas priekaištauja autoriui, kad jis senąjį miestą pavadino tikru pavadinimu - Memel. Istorijos netgi ir vardan tos Lietuvos nereikėtų iškraipyti.

Pastebėjimui pastabumo

Pastebėjimui pastabumo portretas
Prie straipsnio pateiktoje "Lietuvininkų prietelio" 1849 m. nuotraukoje aiškiai matosi parašyta, kad laikraštis leidžiamas KLAIPĖDOJE. "Lietuviškos ceitungos" 1878 m. numerio pirmame puslapyje irgi parašyta, kad laikraštis leidžiamas KLAIPĖDOJE. Taip kad nereikia sliekų ant asfalto ieškoti. O kad skirtingomis kalbomis tie patys miestai būna skirtingai vadinami, tai nieko keista - pvz., net ir šiandien nuvažiavę į Suomiją, daugelį pavadinimų rasim dviem kalbomis: suomiškai ir švediškai. Normalu, kad vokiečiai miestą vadino Memel, nieko blogo, jei istoriniame kontekste ir dabar taip pavadina. Bet kad kalbam lietuviškai, tai lietuviškai ir vadinam, kaip lietuvininkai visuomet ir vadino. Nebent kažkoks žemaitis čia dabar labai norėtų uokyčiu pasijusti ;)
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių