- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Griežiant Kauno miesto simfoniniam orkestrui, kuriam vadovaus šveicarų dirigentas Kasparas Zehnderis, penktadienio vakarą Klaipėdos koncertų salėje skambės simfoniniai kūriniai miesto ir jūros tema.
Tai vyks Klaipėdoje, mieste prie jūros, iš urbanistinių garsų, žuvėdrų klyksmo ir bangų mūšos kasdien audžiančiame savo būties simfoniją. „Simfonija miestui ir jūrai“ užbaigs XXXVIII festivalį „Klaipėdos muzikos pavasaris“.
Inspiruoja fantaziją
Prancūzų impresionisto Claude’o Debussy simfoninis kūrinys „Jūra“ ir lietuvių romantiko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ buvo sukurti XX a. pradžioje.
C.Debussy kūrinį „Jūra“ (1903–1905) sudaro trys eskizai, atliekami be pertraukų. Kūrinio premjera nebuvo sėkminga. Viena vertus, trūko repeticijų, kita vertus, Paryžiaus visuomenė buvo neigiamai nusistačiusi prieš autorių, kuris paliko žmoną dėl kitos moters. Tačiau neilgai trukus šis kūrinys tapo vienu populiariausių ir dažniausiai atliekamų kompozitoriaus simfoninių opusų.
C.Debussy „Jūra“ yra nepaprastai turtinga savo vaizdiniais, žavinti įtaiga ir subtilumu, neįprastos orkestruotės ir impresionistinės harmonijos spalvomis. Kūrinyje naudojamus orkestruotės metodus vėliau perėmė filmų muzikos kūrėjai. Absoliučios muzikos idėja, perteikianti gamtos vaizdus, nenaudojat jokių literatūrinių ar mitologinių elementų, tuo metu buvo neįprasta. Iki dabar ji inspiruoja tiek atlikėjų, tiek klausytojų fantaziją.
Su vaizdo projekcijomis
Jūra – vienas esminių, vyraujančių M.K.Čiurlionio kūrybos motyvų – amžinybės, laisvės, gyvenimo, net viso pasaulio metafora. Koncerte atliekamą jo poemą palydės Arthuro Spirko (Šveicarija) vaizdo projekcijos kompozitoriaus ir dailininko kūrinių motyvais.
M.K.Čiurlionio „Jūra“ ne tik buvo ilgai (net 4 metus, 1903–1907) kuriama, bet ir turėjo ilgai laukti savo premjeros 1936-aisiais, kai ji pirmąkart nuskambėjo 25-ųjų autoriaus mirties metinių proga. Tąkart buvo atlikta redaguota jos versija; vėliau ilgai skambėdavo paredaguotas Eduardo Balsio, ir tik praėjusio amžiaus pabaigoje išgirdome originalųjį M.K.Čiurlionio variantą.
Poema parašyta dideliam simfoniniam orkestrui su padidinta varinių pučiamųjų instrumentų grupe, mušamaisiais, arfa ir vargonais. Jos pradžioje pasigirsta aukštyn kylantis arfos pasažas ir šviesus trigarsių motyvas – tarsi regimai atskleista uždanga, už kurios mirga saulėti jūros toliai, scenos erdvė būsimam dramos vyksmui. Kulminacijoje pasiekiama didžiausia įtampa, „siautėja“ įsiūbuota garsų masė, kurioje nebegirdėti nei temų, nei tonacijos. Ir štai ateina repriza – šviesios išminties pergalė, išsilaisvinimo džiaugsmas. „Šviesa prieš audrą, audra ir po audros šviesa – taip nuo pasaulio pradžios“, – rašė M.K.Čiurlionis, vaizdingai apmąstydamas savo – šviesos nešėjo – pašaukimą. Poemoje jis pratęsė romantinę išraiškos liniją ir kaip tapytojas ieškojo ypatingų tembrinių spalvų. Jis buvo pilnas kūrybinės fantazijos ir nepaprasto orkestrinio išradingumo.
Įdomu, kad „Jūrai“ pats M.K.Čiurlionis sukūrė poetinį tekstą – savotišką kūrinio programą: „Galinga jūra. Didi, beribė, neišmatuota. Visas dangus apgaubia savo mėlyne tavo bangas, o tu, didybės pilna, alsuoji tyliai ir ramiai, nes žinai, kad nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė. Didi, galinga, puiki jūra!“.
Šis menininkas bene pirmasis Lietuvoje tapybos ar muzikos kalba interpretavo ne tik jūros, bet ir miesto idėją.
Atskleidžia autorės meilę
Koncertas „Simfonija miestui ir jūrai“ prasidės 18 val. klaipėdietės kompozitorės Loretos Narvilaitės kompozicija „Atviras miestas“.
Net pavadinimu deklaruojama urbanistinė jos tema atskleidžia autorės meilę šiuolaikiniam miestui, jo svaiginančiam gyvenimo tempui ir išoriniam margumui. Kompozicijoje panaudota M.K.Čiurlionio preliudo (op. 7 Nr. 4) tema, kurios segmentais grindžiami įvairaus intensyvumo orkestro spalvų blokai. Jų nuolatinis kartojimas kuria vaizdžiai „architektūrišką“ formą, kryptingai kylančią emocinės kulminacijos link. Tarsi būtų iš M.K.Čiurlionio pasakiškų miestų vizijos – bokštų ir žiburių akcentų link.
„Simfoniją miestui ir jūrai“ diriguosiantis K.Zehnderis šiuo metu užima kelias svarbias pozicijas Šveicarijos muzikiniame gyvenime: jis yra Murteno klasikos vasaros festivalio meno vadovas, Paulo Klee centro Berne muzikos vadovas ir P.Klee ansamblio vadovas, vadovauja Bielo simfoniniam orkestrui. K.Zehnderis nuolat pasirodo svarbiausiose Europos koncertų salėse ir festivaliuose.
Jis dirigavo ir kelių sceninių kūrinių pastatymams, tarp jų – W.A.Mozarto operai „Figaro vedybos“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Taip pat parengė keletą programų su Kauno miesto simfoniniu orkestru (vyr. dirigentas Imantas Resnis), dirigavo A.Dvořáko „Stabat Mater“ Pažaislio festivalyje Kaune, o pernai Klaipėdos muzikos pavasaryje pristatė programą su Klaipėdos kameriniu orkestru, kurioje ne tik dirigavo, bet ir grojo fleita.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kardinolui Rolandui Makrickui siūloma suteikti Biržų garbės piliečio vardą
Kardinolui Rolandui Makrickui siūloma suteikti Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardą. ...
-
Planuojama perleisti anksčiau iš prekybos išimtą pasakų rinkinį apie homoseksualų meilę7
Leidykla „Lapas“ planuoja iš naujo išleisti prieš dešimtmetį iš prekybos išimtą Neringos Macatės knygą „Gintarinė širdis“. ...
-
Sugiharos namuose – nauja interaktyvi ekspozicija: tikiu, kad čia atvyks daug japonų1
Čiunės Sugiharos namuose atveriama nauja interaktyvi ekspozicija ir patirtinės ekskursijos. Su puodeliu arbatos, japoniškais saldėsiais, istorijomis ir atminimo nuotrauka gyvybės vizoje. ...
-
Paryžiaus Dievo Motinos katedroje – rekordinis lankytojų skaičius
Praėjus mėnesiui po Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymo, paskelbta, kad ją aplankė rekordinis lankytojų skaičius – atnaujintą bažnyčią pamatė 800 tūkst. žmonių. Per dieną katedrą aplanko apie 30 tūkst. lankytojų – tiek pat...
-
Irena Ribačiauskaitė: baleto spektakliai vaikams leido užsiauginti žiūrovus
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) trisdešimt metų baletmeistere dirbusi Irena Ribačiauskaitė mini 80-ąjį jubiliejų. Jubiliatė pasveikinta sausio 12 d. teatre vykusio Anželikos Cholinos baleto „Dezdemona“ metu. ...
-
Donaldas Kajokas: žmogus – neaprašoma būtybė
Neseniai Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje pasirodė naujoji Nacionalinės premijos laureato, poeto, eseisto, prozininko Donaldo Kajoko knyga „Leistinas privatumas“ – dienoraščių rinkinys, kuriame autorius skaitytojams a...
-
Slaptoji menininkė (III)
Pagal E. Hemingway'aus romaną „Senis ir jūra“. Skiriu visiems kuriantiems menininkams, siekiantiems sugauti savo didžiąją žuvį Velnias vėl paėmė Jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų &scaro...
-
Elmārs Seņkovs: pasakojame apie gerus žmones
Kai Vakarų pasaulyje bus švenčiama meilės diena, Klaipėdos dramos teatre taip pat vyks šventė, kurioje meilė užims labai svarbią vietą – vasario 14 d. žiūrovai rinksis į spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ premjer...
-
M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms skirtus metus atvėrė KVMT koncertas
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tradiciniame metų pradžios koncerte, pažyminčiame Klaipėdos sukilimo kulminaciją – 1923 metų sausio 15-ąją įvykusį prancūzų prefektūros šturmą, šiemet įprasmino ir kitą ypatingą pro...
-
Sulaukęs 78-erių mirė kino režisierius Davidas Lynchas
Eidamas septyniasdešimt devintuosius metus mirė novatoriškasis kino režisierius Davidas Lynchas, žiūrovus pakerėjęs tokiomis siurrealistinėmis dramomis, kaip „Drambliažmogis“, „Mėlynasis aksomas“ ir „Malhola...