Švedijos karališkoji mokslų akademija garsėja savo gebėjimu išlaikyti paslaptį, tuo, kad viešai minimos tik koduotos pavardės ir nesančios knygos.

Nominuotųjų sąrašas niekad nebūna viešinamas, žiuri svarstymai lieka paslaptimi pusę šimto metų.

Apogėjų pasiekusi įtampa atslūgs ketvirtadienį 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku – tada ir bus paskelbtas nugalėtojas, kurio šiemet trenka laukti neįprastai ilgai.

Paprastai nuo 1901 metų teikiamos prestižinės Nobelio literatūros premijos laureatai tradiciškai yra skelbiami ketvirtadienį. Dažniausiai tą pačią savaitę, kaip ir kiti Alfredo Nobelio įsteigtų premijų laureatai.

Datos pakeitimas šiemet buvo susijęs su „aritmetika“ ir kalendoriumi, sakė rugsėjo pabaigoje akademikas Peras Wastbergas (Peras Vastbergas) naujienų agentūrai AFP.

„Priežastis yra labai paprasta: mūsų nuostatos sako, kad mes susitinkame keturis ketvirtadienius iš eilės, pradedant paskutiniu rugsėjo mėnesio ketvirtadieniu, o po to paskelbiame laureatą“, – kalbėjo P.Wastbergas. Šiemet pirmas susitikimas įvyko rugsėjo 22, antrasis buvo 28 dieną, trečiasis – spalio 6 dieną, o paskutinis – 13-ąją.

Todėl šiemet Nobelio literatūros premijos nugalėtojas bus skelbiamas paskutinis, po Nobelio premijos laureatų medicinos, chemijos, fizikos, taikos ir ekonomikos (pastaroji buvo paskelbta spalio 10 d.) srityse.

„Taigi, lieka daugiau laiko spėlionėms“, – pajuokavo P.Wastbergas.

Nors, anot P.Wastbergo, dabartinė padėtis visiškai atitinka Akademijos statutą, kai kurie Nobelio premijų teikimo stebėtojai įžvelgė, kad vėlesnė data tikriausiai reiškia žiuri narių nesutarimą, kam skirti premiją.

„Jei paklaustumėte manęs, tikrai tai nėra „kalendorinis“ reikalas, – sakė Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas), kultūros puslapius redaguojantis švedų laikraštyje „Dagens Nyheter“. – Tai ženklas, kad nugalėtojo atrankoje esama nesutarimų“.

Kultūros temas Švedijos radijuje atspindintis Mattias Bergas (Matijas Bergas), svarsto: 18 žiuri narių, matyt, susiginčijo dėl „tokio politiškai kontroversiško laureato kaip Adonis“, nes jo naujausia publikacija yra poleminis traktatas politinio islamo tema.

Jeigu Akademija tikrai ieško laureato, kuris skaldo nuomones, juo galėtų būti ir iš Indijos kilęs britas Salmano Rushdie (Salmanas Rušdis).

Nobelio literatūros premiją skirianti Švedijos institucija po 27 metų tylos kovo mėnesį pasmerkė Irano paskelbtą fatvą Salmanui Rushdie.

„Tai, kad mirties bausmė buvo paskirta kaip bausmė už literatūros kūrinį, yra ir sunkus kalbos laisvės pažeidimas, – tada buvo nurodyta Švedijos akademijos vadovo Tomo Riado pareiškime. – Literatūros nepriklausomybės nuo politinės kontrolės principas civilizacijai yra svarbus iš esmės ir turi būti ginamas nuo kerštautojų ir cenzūros šalininkų“.

Literatūros kritikė Madelaine Levy (Madlen Levi), dirbanti dienraštyje „Svenska Dagbladet“ sako, kad žinoma tik viena – mes žinome, kad nieko nežinome, koks yra Akademijos pasirinkimas. „Metai po metų, rašytojai parenkami visiškai skirtingi“, – pastebėjo ji.

Pasak lažybų organizatorių, didžiausia tikimybė, kad šiemet premiją laimės japonų rašytojas Haruki Murakami (Harukis Murakamis). Tarp pretendentų į šį apdovanojimą įžvelgiamas ir romanų rašytojas iš Kenijos Ngugi wa Thiong'o (Ngugis Va Tchiongas) ir keli garsūs amerikiečių rašytojai, kaip Don DeLillo (Donas Delilo), Philipas Rothas (Filipas Rotas) ir Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs).

Taip pat minimos albano Ismailo Kadare (Ismailo Kadarės) , izraeliečio Davido Grossmano (Davido Grosmano), čekų rašytojo Milano Kunderos ir norvego dramaturgo Jono Fosse (Jono Fosės) pavardės.