Seimo Teisės departamento vertinimu, parlamentarų Artūro Zuoko, Vitalijaus Šeršniovo ir konservatoriaus Mato Maldeikio pasiūlytos Rinkimų kodekso pataisos dėl partijų teistumo viešinimo „yra nevisiškai suderintos su jau galiojančiais reikalavimais, kurie keliami kandidatų anketoms“.

Seimo teisininkai atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu duomenys apie teistumą kandidato anketoje privalo būti pateikiami ir tais atvejais, jeigu kandidatas buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

Analogiškas nuostatas, įpareigojančias politines organizacijas pateikti visą informaciją apie savo teistumą, teisininkai siūlo taikyti ir partijoms. Jų teigimu, rinkimų komisija spręstų, ar tokia informacija turėtų atsirasti partijos keliamų kandidatų plakate.

„Manome, kad siekiant teisinio aiškumo, projektą (...) reikėtų papildyti analogiškomis nuostatomis, įpareigojančiomis politines organizacijas pateikti visą informaciją apie savo teistumą, kurią patikrinusi ir įvertinusi rinkimų komisija spręstų, ar ji (...) skelbtina rinkimų komisijos leidžiamame politinės organizacijos keliamo kandidato plakate ar plakate su jos keliamų kandidatų sąrašu“, – sakoma Teisės departamento išvadoje, kurią pasirašė departamento direktorius Dainius Zebleckis.

Beje, trijų parlamentarų inicijuotas projektas numato, kad jei nuo nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 10 metų iki politinės kampanijos pradžios, teistumo faktas rinkimų plakatuose nebus nurodomas. Visgi, rinkėjai politinių organizacijų teistumo faktą galės pasitikrinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje skelbiamuose pareiškiniuose dokumentuose neribotą laiką.

Seimo teisininkai turi abejonių dėl šio reikalavimo pareiškiniams dokumentams ir siūlo nustatyti „protingą jo taikymo terminą“, pvz. 10 metų.

„Mūsų nuomone, nustatant reikalavimą rinkimuose dalyvaujančioms politinėms organizacijoms pareiškiniame dokumente pateikti tokią informaciją, kartu reikėtų nustatyti protingą šio reikalavimo taikymo terminą“, – sako Seimo teisininkai.

Savo nuomonę jie argumentuoja tuo, kad politinių organizacijų veikimo laikas gali būti labai ilgas, keičiasi politinių organizacijų vadovai, nariai ir tokios informacijos apie partijos teistumą įtaka rinkėjų apsisprendimui „ilgainiui mažėtų arba ši informacija apskritai prarastų aktualumą“.

Seimo teisininkai mano, kad pasiūlytas Rinkimų kodekso pataisas turėtų įvertinti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

„Atsižvelgdami į VRK, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją, siūlytume dėl šio projekto gauti šios komisijos nuomonę“, – įvertinęs projektą sako Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Gali kilti problemų dėl asmens duomenų apsaugos

Seimo teisininkai taip pat atkreipia dėmesį į asmens duomenų apsaugos problemą.

Siūlymas VRK interneto svetainėje neterminuotai skelbti visus ne tik politinių organizacijų, bet ir jų keliamų bei save keliančių kandidatų pareiškinius dokumentus, Seimo teisininkų nuomone, neatitinka Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

Jie atkreipia dėmesį į tai, kad neterminuotai būtų skelbiami visi pareiškiniuose dokumentuose nurodyti duomenys, įskaitant tokius jautrius kandidato anketoje pateikiamus asmens duomenis kaip asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas.

„Jeigu, neatsižvelgiant į šią pastabą, būtų nuspręsta (...) plėsti viešai skelbiamų asmens duomenų apimtį, reikėtų gauti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadą“, – sako Seimo Teisės departamentas, nurodydamas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus.

Kaip ELTA jau skelbė, Rinkimų kodekso pataisas įregistravę Mišrios Seimo narių grupės nariai A. Zuokas, V. Šeršniovas ir konservatorius M. Maldeikis siūlo, kad politinės organizacijos pateikta informaciją apie teistumą būtų skelbiama viešai. Jei Seimas pritartų, ji atsirastų ir rinkimų plakatuose. Jei partija buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, rinkimų plakatuose būtų pažymima nusikaltimo rūšis, jo padarymo sunkumas, nuosprendžio priėmimo data ir nusikaltimo objektas.

Tuo atveju, jei nusikalstama veika vėliau buvo dekriminalizuota arba pagal Lietuvos įstatymus nelaikoma nusikaltimu, duomenys nebūtų viešinami.

Tuo atveju, jeigu politinė organizacija pareiškiniuose dokumentuose nenurodytų informacijos apie nusikalstamas veikas, tai būtų laikoma šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu.

Be to, kodekso pataisomis siūloma suteikti teisę VRK gauti ir tvarkyti duomenis apie juridinio asmens teistumą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

Kodekso pataisų autoriai siekia vienodų atsakomybės standartų politikoje. Šiuo metu kandidatai į Seimą privalo atskleisti savo teistumą, tačiau politinės partijos tokių reikalavimų neturi. Jie tikisi, kad priėmus projektą bus užtikrintas viešumas ir objektyvus rinkėjų informavimas.

Siūloma, kad Rinkimų kodekso pataisos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.