- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo vietų ženkliai mažėja. Apie tai, kas darosi darbo rinkoje LNK žurnalistė Sandra Vilimaitė kalbėjosi su Užimtumo tarnybos atstove Brigita Blavaščiūniene.
– Ką matote, kas dabar darosi darbo rinkoje?
– Na, iš tiesų tendencijos šiek tiek keičiasi, nes įprastai didžiąją dalį laisvų darbo vietų registruodavo apdirbamosios pramonės įmonės, kurios ir būdavo didžiausi darbdaviai. Per šių metų mėnesius matome, kad laisvų darbo vietų, registruojamų būtent šito sektoriaus, mažėja ir per keturis mėnesius turėjome tiktai trečdalį visų užimtumo tarnyboje registruotų darbo vietų, kurios atkeliavo būtent iš šio sektoriaus. Tai kalbant apie apdirbamąją pramonę, mes kalbame tiek apie maisto ir gėrimų gamybą, apie siuvimo gamybą, apie metalo apdirbimo sektorių, baldų gamybą.
Na, ir čia norėčiau pastebėti, kad būtent baldų pramonėje laisvų darbo vietų sumažėjo per pusę. Per sausio-balandžio mėn. mes turėjome 1300 darbo vietų, kas yra pakankamai neįprasta šiam sektoriui, kuriame dirba daug įvairių profesijų darbuotojų, tas 1300 neatrodo labai didelis skaičius. Visgi reikia pastebėti, kad baldų pramonės įmonės veiklos nestabdo, tačiau mes matome tam tikrą sulėtėjimą ir galbūt galime pavadinti tai palaikomuoju lygiu, kas liečia darbo jėgos paklausą.
– O be baldų, kaip kitos sritys laikosi apdirbamosios pramonės?
– Kol kas didesnių blogėjimo tendencijų nepastebime, matomai galėtume teigti, kad visoje pramonėje matome stabilią padėtį, kas nereiškia plėtros. Tai daugiau palaikomasis lygis, o ne plėtros tendencija.
– Tai galima sakyti, kad ekonomikos pakilimo metu darbo vietų daugėjo, o dabar ir jaučiamas tas ekonomikos nuosmukis, nes tų darbo vietų mažėja?
– Taip, iš tiesų, kaip ir minėjau, kadangi plėtros tendencijų nėra, bent jau tam tikruose sektoriuose jų nesimato, tai matome daugiau palaikomąjį darbo jėgos paklausos lygį ir tų darbo vietų yra mažiau negu būdavo ekonominio pakilimo laikais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar numatomi kokie masiniai, grupiniai atleidimai?
– Šiais metais kalbant apie baldų pramonę, tai turėjome penkis pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimus, kuriuose buvo minimi 209 darbuotojai. Palyginimui, 2022 metų sausio-gegužės mėn. turėjome tik du tokius pranešimus, kuriuose buvo kalbama tik apie 39 darbuotojus. Tačiau bendrai ypatingo signalo, kad būtų masinių atleidimų bumas, mes negalime kol kas pasakyti. Vis dėlto yra tendencija, kad įmonės stengiasi išlaikyti darbuotojus kaip galima ilgiau ir pralaukti tą sunkesnį laikotarpį, taip yra todėl, kad darbuotojų stygius – ypač tam tikrų profesijų – yra didelis. Todėl atleisti darbuotojus yra kraštutinis veiksmas, kurį nori atlikti įmonės. Ypač kalbant apie aukštos kvalifikacijos profesionalus, kurių, kaip žinia, rinkoje labai stinga ir tokių profesijų atstovai yra labai branginami ir laikomi iki paskutinės minutės.
– Jeigu užsakymų dabar mažėja, nėra tiek daug, vyksta darbų palaikymas, kas būna su tais darbuotojais, kurių nenorima atleisti? Ar jie tiesiog neturi darbo, mokamas atlyginimas, sumažinamas atlyginimas?
– Man sunku šitą vietą pakomentuoti, kadangi tie darbuotojai iki mūsų neateina. Jeigu jie nėra atleisti, tai jie darbo turi ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Tačiau matomai dėl gamybos apimčių ir užsakymų sumažėjimo, kas, tarkime, baldų pramonėje yra labai reaktyvus veiksmas ir į statybų sektorių, ir į banko paskolų reiškinį, tiksliau sakant į tai, kad žmonės nebegali įpirkti butų, reiškia negali ir nenori jų apstatyti.
– Apdirbamoji pramonė pasiūlydavo pusę visų darbo vietų. Gal dabar kažkas kitas pasiūlo daugiau darbo skelbimų?
– Taip, gegužę stebėjome pozicijų pasikeitimą, kai apdirbamoji pramonė, kaip darbo jėgos paklausos lyderis, užleido pozicijas didmeninei ir mažmeninei prekybai, taip pat užleido poziciją ir administravimo veiklų sektoriui, ir nusileido į trečiąją poziciją, kai tuo tarpu tiek prekybos, tiek administravimo įmonės iškilo į pirmą planą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?12
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...