- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska penktadienį pasirašė įsakymą, kuris leis translyčiams asmenims pasikeisti asmenvardžius. Toks žingsnis vilniečiui Andre, kaip pats sako, buvo didesnė šventė nei Naujieji metai, praneša LNK.
„Esu iš Vilniaus, man dabar 25 metai. Pats dirbu žmogaus teisių srityje, tad esu labiau įsitraukęs į tai, kas vyksta LGBT+ žmonių teisių gynimo srityje. Šiuo metu su kitais žmonėmis stengiamės daugiau burtis ir pamažu kuriame žmonių grupę, kur galėtume viešai kalbėti apie tai, kas mums svarbu“, – sakė translyčių bendruomenės atstovas Andre.
Jis papasakojo savo istoriją.
„Nedažnai kalbu viešai apie save, man nelabai patinka, bet kartais jaučiu pareigą, kad reikia šiek tiek pakalbėti, kad kitiems būtų drąsiau. Žodžius tam, kaip jaučiuosi, atradau jau baigęs mokyklą. Dauguma žmonių dar būdami nepilnamečiai supranta, kad yra trans, visgi yra žmonių, kurie ir vėliau supranta. Man atrodo, kad yra svarbu, kad radau žodžius apibūdinti tam, kaip jaučiuosi. Dabar jaučiuosi daug geriau nei prieš keletą metų“, – šnekėjo Andre.
„Aš studijavau Prancūzijoje. Prancūzijoje mažiau kilo problemų, galbūt kad ten vardai nėra padalyti į dvi stovyklas – žmonės pagal tavo vardą dažniausiai nesprendžia, kokia tavo lytis. Grįžus į Lietuvą tas labiau pasijautė, kad tas mano vardas, kuris yra dokumentuose, kelia daug problemų. Su draugais aš visiškai nevartoju savo seno vardo. Pasikeičiau savo seną vardą į Andre. Nors Lietuvoje tas vardas laikomas moterišku, bet Prancūzijoje tai yra vyriškas vardas ir kitose šalyse taip pat, tad pabandžiau šiek tiek rasti tą patogesnę vietą sistemoje“, – teigė pašnekovas.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska penktadienį pasirašė įsakymą, kuris leis translyčiams asmenims pasikeisti asmenvardžius. Andre tikino, kad labai džiaugiasi šiuo įstatymu.
„Labai džiaugiuosi, buvo tokia gera Naujųjų metų naujiena, kad buvo priimtas šitas ministrės įstatymas dėl to, kad bus galima pasikeisti savo vardą ir pavardę lengviau, neinant per teismus, o tiesiog parašius prašymą. Visgi pasikeisti lyties žymenį vis dar reikia eiti į teismą, tačiau manau, šiek tiek palengvins tai, kad žmogaus vardas jau bus pakeistas, tereiks teismo sprendimo, kad būtų pakeistas ir lyties žymuo“, – komentavo jis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Su draugais šventėme ne tik Naujuosius metus, bet ir šitą dalyką. Išties, šitas įstatymas turi daug trūkumų. Vis tiek reikalavimai pasikeisti vardą trans žmogui yra aukštesni negu cislyčiam žmogui. Cislyčiam žmogui reikia tiesiog paduoti prašymą, ir vardą pakeičia, o trans žmogui reikia psichiatro diagnozės arba psichiatrijos priežiūros įstaigos pažymos, kad būtų galima pasikeisti vardą. Taip pat, kaip suprantu, tai bus prieinama tik pilnamečiams ir nesusituokusiems asmenis, tad ne visiems. Tačiau manau, kad tai yra vis tiek svarbus žingsnis ir parodo, kad yra bent kažkokios politinės valios. Galbūt tos politinės valios Seime nėra, nes įstatymo niekas nepateikia, bet bent kažkiek parodo, kad esame svarbūs ir manau, kad tai daug kam palengvins procesą“, – atviravo Andre.
Andre paaiškino, kad egzistuoja skirtumų tarp translyčių ir transseksualių žmonių.
Buvimas trans pats savaime nėra liga, žmonės galbūt jaučia lyties disforiją, kurią įmanoma diagnozuoti, bet tai yra kitas dalykas.
„Pats terminas „transseksualus asmuo“ jau kurį laiką nėra laikomas vartotinu trans žmonių bendruomenėje. Yra žmonių, kurie sau šį terminą taiko, viskas su tuo gerai, tačiau šis terminas yra tiesiog medikalizuotas, patologizuotas, kuris buvo vartojamas diagnostikai. Daugumoje vakarietiškų šalių dalykai keičiasi ir tokios transseksualumo diagnozės nebėra, yra lyties disforijos diagnozė. Buvimas trans pats savaime nėra liga, žmonės galbūt jaučia lyties disforiją, kurią įmanoma diagnozuoti, bet tai yra kitas dalykas, tai nėra psichikos sutrikimas. Iš esmės toks yra skirtumas – transseksualumas yra, sakyčiau, pasenęs terminas, bet vis dar Lietuvoje vartojamas, nes pas mus dar nelabai yra iš viso matomi trans žmonės, kalbama apie mus, su mumis. Daugiau yra iš galbūt tokios medikalizuotos pusės kalbama arba kalbama apie mus kaip kažkokios priešiškos ideologijos atstovus“, – sakė vaikinas.
Andre paatviravo, kaip jo šeima reagavo į tai, ką jis daro.
„Visaip. Man atrodo, kad galbūt svarbiausia man buvo, kad mane suptų žmonės, kurie supranta ir kuriems nereikia daug aiškinti. Kartais žmonėms, kurie nelabai daug turi pažįstamų, kurie yra iš LGBT+ bendruomenės, jiems viskas yra nauja ir sunkiai suprantama, tikrai atrodo, kad pasaulis griūva. Iš tiesų, trans žmonės egzistavo visą laiką, tiesiog dažnai turėjo slėptis. Ir dabar vis dar nėra saugu apie save kalbėti viešai. Jaučiu, kad ir mano šeimoje yra ir palaikančių, ir nesuprantančių žmonių. Su tuo viskas yra gerai, tiesiog pats renkiesi, su kuo tau malonu bendrauti, kas tave priima. Žiūri, kaip tu pats patogiau jautiesi ir kiek tau patogu“, – atviravo translyčių bendruomenės atstovas.
Iš tiesų, trans žmonės egzistavo visą laiką, tiesiog dažnai turėjo slėptis. Ir dabar vis dar nėra saugu apie save kalbėti viešai.
„Man atrodo labai svarbu žiūrėti, kaip tu pats jautiesi, o ne į tai, ko iš tavęs tikisi. Yra toks įsivaizdavimas, kad jeigu tu esi trans, tai tu turi visas operacijas pasidaryti ir viską pasikeisti tuoj pat, kad kuo labiau įtilptum į tą visuomenę, kad niekas negalėtų pasakyti, kad tu esi trans. Tas yra suprantama, tikrai dažnai yra saugiau nesakyti žmonėms, kad tu esi trans, tiesiog pasikeisti dokumentus ir apie tai nekalbėti. Taip žmonės iš tikro išvengia diskriminacijos, kurios Lietuvoje yra daug ir nuo kurios nelabai yra apsaugos. Tačiau aš trans žmonėms linkėčiau tiesiog rasti žmones, kurie juos palaiko, supranta, įsiklausyti į tai, kaip tu pats jautiesi ir nepasiduoti kažkokiam spaudimui. Aš asmeniškai norėčiau pasikeisti pavardę, vardą taip pat – vis dar galvoju, kokį vardą. Kažkaip jau vis tiek susigyvenau su dabartiniu vardu. Galbūt norėčiau tik pavardę pakeisti, tačiau tai nėra įmanoma – reikia keisti viską. Tikrai yra kur tobulėti. Man atrodo, kad žmogaus vardas yra labai asmeniškas, labai intymus, svarbus dalykas, tad ta tvarka turėtų būti šiek tiek laisvesnė. Net ir žmonėms, kurie galbūt negali gauti diagnozės, tikiuosi, kad kada nors bus užtikrinta teisė turėti vardą, kuriuo jie nori vadintis. Tikrai žinau, kad yra tokių žmonių, kurie nori pasikeisti vardą, bet neturi arba negali gauti diagnozės“, – šnekėjo Andre.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje4
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?10
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu65
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai15
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Naktį – žemiausia šaltojo sezono temperatūra: kur taip šalo?
Šią naktį išmatuota kol kas pati žemiausia 2024–2025 m. šaltojo sezono oro temperatūra, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Siūloma griežčiau bausti narkotikų lindynių savininkus3
Būstų, kuriose platinami ir vartojami narkotikai ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, savininkus nuo kitų metų siūloma bausti griežčiau. ...
-
Lietuva įsipareigojo remti Ukrainos gynybos pramonę, skirs pirmus 10 mln. eurų
Lietuva įsipareigojo remti Ukrainos gynybos pramonę, skirs 10 mln. eurų ukrainietiško drono „Palianytsia“ gamybai. ...
-
L. Kasčiūnas: svarstoma ilginti komendantūrų karių rengimo kursus7
Svarstoma iki 14 dienų ilginti komendantinių vienetų karių rengimo kursus, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...