KT penktadienį pranešė vertinsiantis Pilietybės įstatymo nuostatą, kad Lietuvos pilietybė gali būti atimta iš asmenų, ją gavusių išimties tvarka, jeigu šie savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jos sąjungininkų saugumo interesams.

Būtent remiantis šia įstatymo norma prezidentas Gitanas Nausėda atėmė Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko. Rusijoje gyvenanti ir šios šalies pilietybę turinti buvusi sportininkė prezidento dekretą apskundė Regionų administraciniam teismui.

Pastarajam nagrinėjant bylą kilo abejonių, ar Konstitucijai neprieštarauja, kad minėta įstatymo norma galioja išimtinai dauginę pilietybę turintiems asmenims, Lietuvos pilietybę įgijusiems išimties tvarka.

„Pareiškėjui kyla abejonė dėl dvigubą (dauginę) pilietybę turinčių asmenų kategorijos skaidymo į atskiras subkategorijas pagal pilietybės įgijimo pagrindą ir skirtingą šių kategorijų traktavimą“, – teigiama KT pranešime.

Regionų administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad pilietybės turėjimas lemia vienodą piliečių teisinį statusą, suteikia vienodas teises bei laisves, nustato vienodas pareigas, o prireikus užtikrina valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Taip pat suabejota, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Pilietybės įstatymu sudaryta galimybė atimti Lietuvos pilietybę ir tuo atveju, jei asmuo tiesiogiai nekelia grėsmės Lietuvos saugumo interesams, o tik kitų valstybių.

Be to, atkreiptas dėmesys, kad įstatyme nėra apibrėžta nacionalinio saugumo interesų sąvoka, nenustatytas pilietybės netekimo pagrindą sudarančios veikos sunkumo lygis.

„Taigi į normos taikymo sritį patektų įvairūs veiksmai, kurie aiškiai neapibrėžti nei pagal savo išraišką, nei pagal intensyvumą, nei pagal asmens, reiškiančio pritarimą, kaltės formą ir rūšį. (...) toks teisinis reguliavimas sukelia teisinio nesaugumo ir neapibrėžtumo situaciją, ypač jeigu jo taikymas pavedamas politinę valdžią įgyvendinančiam subjektui, todėl kyla normos naudojimo politiniais tikslais grėsmė“, – teigiama pranešime.

KT taip pat vertins, ar prezidentas turi teisę atimti pilietybę, mat Konstitucijoje įtvirtinta tik jo teisė ją suteikti. Apie prezidento teisę atimti išimties tvarka suteiktą pilietybę kalbama tik Pilietybės įstatyme.

Anot Regionų administracinio teismo, įstatymų leidėjas, nustatydamas prezidentui įgaliojimus, kurie nėra tiesiogiai numatyti Konstitucijoje, turėtų būti saistomas Lietuvos valstybės vadovo statuso, o jam nėra būdingi sprendimai dėl žmogaus teisių ir laisvių apribojimo.

Kreipimesi į KT pažymima, jog išskirtinė prezidento teisė teikti Lietuvos pilietybę neapima jo teisės priimti sprendimus dėl jos netekimo.

Prezidentas G. Nausėda iš ledo šokėjos M. Drobiazko išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę atėmė pernai rugsėjį. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.

Pilietybės reikalų komisijos pirmininkas Pranas Žukauskas yra sakęs, kad viešai demonstruojami M. Drobiazko santykiai su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka, dalyvavimas sankcionuotų asmenų renginiuose traktuotinas kaip viešas to režimo palaikymas.

Rusijos pilietybę turinti M. Drobiazko Regionų administracinio teismo posėdyje teigė nė viename iš duotų interviu nereiškusi savo politinių pažiūrų ir pridūrė, kad jos profesinė veikla nesusijusi su politiniais klausimais.

Lietuvos institucijos nurodo, kad M. Drobiazko palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento V. Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos yra įvedusios sankcijas.

Rusijos sportininkei Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. M. Drobiazko su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.