- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusių metų ketvirto ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 2,7 tūkst., arba 14,9 proc., mažiau nei trečią ketvirtį pernai ir 1,6 tūkst., arba 9,4 proc., mažiau nei prieš metus, praneša Statistikos departamentas.
Labiausiai – 1,1 tūkst. – laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo veiklos įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,6 tūkst. mažiau, statybos – 0,3 tūkst. mažiau nei trečią ketvirtį pernai.
Statistikos departamento duomenimis, laisvų darbo vietų šiek tiek padaugėjo administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – jų buvo 0,1 tūkst. daugiau nei praėjusių metų trečią ketvirtį.
Ketvirto ketvirčio pabaigoje pernai laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,2 proc. – tai 0,2 proc. punkto mažiau nei trečią praėjusių metų ketvirtį ir 0,1 proc. punkto mažiau nei prieš metus.
Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis ketvirtą ketvirtį pernai buvo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo (3 proc.), informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse (po 2,2 proc.).
Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo nekilnojamo turto operacijų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (po 0,2 proc.) bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (0,3 proc.).
Daugiausia laisvų darbo vietų praėjusių metų ketvirtą ketvirtį buvo pramonės – 3,3 tūkst. (21,1 proc. visų laisvų darbo vietų), viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo – 2,5 tūkst. (16,1 proc.), transporto ir saugojimo – 2,2 tūkst. (13,9 proc.), įmonėse.
Pernai šalyje buvo 16,6 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, palyginti su 2019 metais, jų skaičius sumažėjo 1,7 tūkst. (9,5 proc.). Per metus laisvų darbo vietų sumažėjo pramonės – 1,5 tūkst., prekybos – 0,8 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse – 0,3 tūkst., o padaugėjo transporto ir saugojimo įmonėse – 1,3 tūkst.
Praėjusiais metais laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 1,3 proc. – tai 0,1 proc. punkto mažiau nei 2019 metais. Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis buvo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo – 3,2 proc., transporto ir saugojimo – 2,2 proc., finansinės ir draudimo, informacijos ir ryšių veiklos įmonėse – po 2,1 proc.
Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo nekilnojamo turto operacijų (0,2 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (po 0,3 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?17
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti2
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...