- Rūta Stankevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Airija, net ir kamuojama finansinių problemų, išlieka viena patraukliausių šalių lietuviams dirbti ir gyventi. Emigrantų teigimu, ten kiekvienu pasirūpinama.
Iki ekonominės krizės Airijoje lietuviai daugiausia dirbo statybų sektoriuje – stropūs ir darbštūs meistrai iš Lietuvos buvo laukiami kone kiekvienoje bendrovėje. Statyboms sustojus, beveik visi jie neteko darbo, tačiau nepražuvo. Padaugėjo lietuvių, dirbančių vairuotojais, viešbučiuose, restoranuose ir gamyklose.
"Anksčiau lietuviai eidavo dirbti tokių darbų, kurių nemėgdavo airiai, o dabar visiems visi darbai geri. Lietuviai jau uždirba tiek pat, kiek ir airiai", – pasakojo Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis. Jis skaičiuoja, kad kvalifikuotas darbininkas per metus uždirba apie 25 tūkst. eurų. Aukštesnes pareigas einantys lietuviai uždirba ir 40 tūkst. eurų per metus.
"Maistas čia nėra brangus, kainuoja tiek pat, kiek ir Lietuvoje, nebent pirktum paruoštus produktus. Drabužiai čia pigesni, o daugiausia kainuoja transportas ir nuoma", – vardijo A.Teišerskis. Jis Airijoje uždirba apie 3 tūkst. eurų per mėnesį, tai yra septynis kartus daugiau negu Lietuvos universitetuose tokį patį darbą dirbantys mokslininkai.
Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė kaunietė Rasa Raižienė sako, kad anksčiau lietuviai galėdavo rinktis, kokį darbą dirbti, o esą dabar džiaugiasi tokiu, kokį turi. Daugelis dirba keliuose darbuose, kad galėtų padėti Lietuvoje likusiems artimiesiems.
Emigrantė Gintarė Špogienė pastebi, kad darbdaviai naudojasi susiklosčiusia situacija: naujų darbuotojų nepriima, o esamus verčia dirbti už kelis. "Bet žmonės laikosi įsikibę, žino, kad kitą darbą susirasti sunku", – žino ji.
Vairuotoju dirbantis 53-ejų Vytautas Ruzveltas sako, kad kalbos apie naują krizę Airijoje gyvenančių lietuvių nebaugina, nes daugelis žino, kad vis tiek išgyvens. "Čia kitoks požiūris į žmogų. Šioje valstybėje nejaučiame baimės, nes žinome, kad nebūsime palikti likimo valiai. Jeigu žmogus dirbo ir turi stažą, netekęs darbo jis gaus pakankamą išmoką ir pašalpą", – pabrėžė V.Ruzveltas. Monaghano lietuvių bendruomenės pirmininkas V.Ruzveltas gauna fiksuotą atlyginimą – 115 eurų per dieną, nepriklausomai nuo to, kiek valandų dirba.
"Dažniausiai dirbu daug, nes į gretimus miestus vežioju pieną ir čerpes. Prieš krizę iš Monaghano į visą Pietų ir Šiaurės Airiją vežiojau statybinius karkasus", – pasakojo V.Ruzveltas. Airijoje įsitvirtinus vyrui, į šią šalį atvyko ir jo žmona floristė. Gėlių salone ji per savaitę uždirba 280 eurų.
Airijos krizė – grėsmė visai ES
Airijos biudžeto deficitas šiemet sieks daugiau kaip 30 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus dešimt kartų didesnis, negu ES nustatyta riba, o šalies skolos palūkanų normos pašoko iki nekontroliuojamo lygio.
"The Guardian" šią savaitę perspėjo, kad Airijos krizė kelia pavojų visai euro zonai, o finansinė parama gali būti vienintelis išsigelbėjimas. washingtonpost.com pritarė, esą neišvengiamai reikia imtis priemonių, kurias ką tik įgyvendino ties bankroto riba atsidūrusi Graikija.
Šią savaitę Europos centrinio banko (ECB), Europos Komisijos ir euro grupės vyriausybių pareigūnai derėjosi su Airijos finansų ministru Brianu Lenihanu dėl finansinės paramos tikimybės bei sąlygų. Šalies finansinę padėtį aptarė ir Briuselyje susitikę 16 euro zonos valstybių finansų ministrai.
Dublino vyriausybė ne kartą neigė, kad šaliai reikia ES pagalbos ir kad dėl tokios pagalbos jau buvo kreiptasi. Pagrindinė priežastis – sunkiai pakeliamos paramos sąlygos. Manoma, kad Airijos vyriausybė būtų priversta perleisti dalį nacionalinio biudžeto valdymo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ECB pareigūnams, kurie nustatytų šalies fiskalinę politiką ir greičiausiai padidintų Airijos taip puoselėjamą žemą (12,5 proc.) įmonių pelno mokestį.
Praėjusį ketvirtadienį pranešta, kad Airija pradėjo derybas su Europos Komisijos (EK), ECB ir TVF atstovais, kurie įvertins šalies ir jos bankų sistemos finansinius poreikius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos skundą dėl lenkiškų lentelių Vilniaus rajone
Regionų administracinis teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) skundą dėl viešųjų užrašų lenkų kalba Vilniaus rajone. ...
-
Benkunskas: sprendimai dėl Vilniaus sporto rūmų yra finalinėse stadijose
Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad sprendimo dėl memorialo žydams įkūrimo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose galima tikėtis artimiausiu metu. ...
-
Seniausio Lietuvos žirgyno likimas: rado atsakymą, kas kaltas dėl uždarymo
Seniausias ir didžiausias šalies žirgynas išgyvena sunkius laikus. Vilniaus rajone, Riešėje, įsikūręs padalinys, planuoja nutraukti veiklą. Žemės ūkio ministerijos valdomas žirgynas jau dešimtmetį dirba nuostolingai. Nau...
-
Prognozuoja orų permainas: sulauksime sniego?
Meteorologė Elvyra Latvėnaitė pranešė, kokie orai mūsų laukia šią savaitę. Pasak jos, pirmoji savaitės pusė bus pavasariškai šilta, o antrąją laukia permainos. ...
-
Rekonstruojamoje Rotušės aikštėje – archeologų aptikti istoriniai lobiai
Praėjusių metų rudenį startavo Rotušės rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu šioje Senamiesčio erdvėje darbuojasi archeologai. Jie jau gali pasigirti ir atrastais istoriniais artefaktais, kurie atguls į Kauno miesto muziejų. ...
-
Lietuvos kariuomenės divizija bus vadinama Pirmąja
Iki 2030 metų siekiama visiškai įkurti Lietuvos kariuomenės divizija pagal šalies karybos tradicijas bus vadinama Pirmąja, jai vadovaus brigados generolas Aurelijus Alasauskas, pirmadienį pranešė kariuomenė. ...
-
Klinika atsidūrė po padidinamuoju stiklu: buvo nustatytas pažeidimas
Apsilankiusi pas gydytoją, moteris kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Esą medikas daugiau dėmesio skyrė ne jai, o šalia buvusiam jos vyrui, su kuriuo aptarė moters būklę. Kontrolieriai nustatė diskriminaciją lyties pagrindu...
-
Švietimo ministerijoje – sportininkų atstovė, prižiūrės, kaip užtikrinamos teisės
Nuo pirmadienio darbą pradeda konkurso būdu paskirta sportininkų atstovė Laura Montvilaitė, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. ...
-
Budrys su ES kolegomis aptars karą Ukrainoje, santykius su JAV
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. ...
-
„Mane dar vis sukrečia“: Holokausto atminimo eisenos dalyviai ragino nepamiršti praeities
Vilniuje į Holokausto aukų atminimo eiseną susirinko apie šimtas žmonių, jie ragino nepamiršti praeityje įvykusios tragedijos, jog ši daugiau niekada nepasikartotų. ...