Savivaldybėms bus leista pačioms mažinti pašalpų gavėjų gretas

2011-10-23 03:45:33
Jevgenijus Bardauskas, LTV „Panorama“ inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Savivaldybėms bus leista pačioms mažinti pašalpų gavėjų gretas Kaspars Krafts (BFL) nuotr.

Kartu su nauju valstybės biudžetu siūloma tobulinti piniginės socialinės paramos sistemos tvarką, kad žmonės būtų skatinami dirbti, mat kai kuriuose rajonuose esą jau užaugo nauja pašalpų gavėjų karta. Kelioms savivaldybėms norima atrišti rankas ir leisti pačioms spręsti, kiek ir kam reikia pašalpų ir kas už jas privalo atidirbti. Jei šis eksperimentas pavyks, toks paramos teikimo modelis būtų taikomas visoje šalyje, praneša LTV „Panorama“.

Rudeninius lapus Radviliškio gatvėse šluojantys vyrai – vieni iš nedaugelio pašalpų gavėjų, atidirbančių už jiems skirtą paramą.

Kiti į tokią prievolę žiūri su panieka, nes anot apylinkės seniūno, žino, kad pašalpą vis tiek gaus – jei ne pinigais, tai maisto kortele.

„Yra taip, kad tėvai pašalpas gavo, o dabar jau vaikai suaugę ir kito gyvenimo nematę, taip pat prie to derinasi, ir daro taip, kad gauti pašalpą. Pas ūkininką bulves parenka, dar kažką. Taip jie pragyvena, didelių siekių neturi“, – kalbėjo Radviliškio apylinkės seniūnas Vidmantas Tamošiūnas.

„Yra kurie nenori, kad tik duotų pašalpą ir viskas. Yra šnekančių, kad gauna valdiškus pinigus ir kam jiems dirbti. Tai galiu pasakyti, kad jie tingi“, – teigė socialinės paramos gavėja Vilma Andriuškevičienė.

Nors rajonuose rasti darbą ypač sunku ir ne visi yra tinginiai, tačiau Seimas ėmėsi svarstyti siūlymus, kaip tobulinti finansinės socialinės paramos sistemą, kad parama atitektų tiems, kuriems labiausiai reikalinga.

Todėl norima tokios paramos teikimą priskirti savivaldybėms, kurios geriau nuspręstų, kam ir kiek skirti, ir kas už išmokas turės atidirbti. Nuo kitų metų kelios šalies savivaldybės bandys įgyvendinti šį sumanymą.

Viena jų – Radviliškis. Rajonui socialinėms pašalpoms vien šiemet prireiks daugiau kaip 17 mln. litų, nors, mero manymu, net penktadalis išmokų yra skiriama netikslingai.
„Dabar pinigo vertės nejaučia tie, kurie ateina prašyti pašalpų, kurie ateina prašyti vienkartinių išmokų. Jie nejaučia pinigo reikšmės, pinigo svorio, pinigo skonio. Pinigas yra uždirbamas, pinigas nėra dalinamas“, – tvirtino Radviliškio meras Antanas Čepononis.

Sistemos pertvarkos projekte numatyta ne tik griežtesnė pašalpų gavėjų priežiūra. Siūloma didesnes pašalpas mokėti vienišiems žmonėms, o esant daugiau šeimos narių – kiekvienam išmokas diferencijuoti.

Ilgalaikiams bedarbiams, susiradusiems darbą, būtų išmokama papildoma socialinė pašalpa, o štai darbo nesiieškantiems išmokos mažėtų. Visai jas prarastų dirbantys nelegaliai.

„Bus aktyviau įtraukiamos bendruomenės, seniūnaičiai, kurie kaimiškose vietovėse pažįsta kiekvieną gyventoją, žino, kuo jie kvėpuoja, ar jie kažką dirba“, – teigė Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys.

Kol kas po didinamuoju stiklu bus tik Radviliškio, Akmenės, Raseinių, Šilalės ir Panevėžio rajonų savivaldybių pašalpų gavėjai. Eksperimentas truks trejus metus. Jam pasiteisinus, toks paramos modelis būtų pritaikytas visoje šalyje.

Savivaldybės tikisi, kad griežtesnė pašalpų gavėjų priežiūra joms leis sutaupyti, o sutaupytas lėšas panaudoti savo nuožiūra – tvarkyti rajonų aplinką, gerinti infrastruktūrą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, šiemet socialinėms išmokoms jau atseikėta per 800 mln. litų.

Šiame straipsnyje: debarbiai pašalpa savivaldybės

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 3

NAUJAUSI KOMENTARAI

666

Šeš, 2011-10-22 23:54

na juk jiems geriau kad butu zudoma ir kad didzioji dalis isnyktu arba sedetu kaleime. 255,6 tūkst. bedarbių ir apie 700 000 emigravusiu . Šių metų pradžioje beveik kas trečias šalies gyventojas - 937,8 tūkst. asmenų - gavo bent vienos rūšies pensiją. Per metus pensijų gavėjų skaičius padidėjo 3,5 tūkst., nurodo Statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Ketvirtis pensijų gavėjų - 234,6 tūkst. žmonių - senatvės pensijų negauna. Tarp šių žmonių daugiausia gaunančių invalidumo pensijas (jas jauna 176 tūkst. ne pensijinio amžiaus gyventojų). Kiti - našlaičių, našlių, taip pat priešlaikinio išėjimo į pensiją išmokų gavėjai.

VYTIOCAS

Sek, 2011-10-23 01:24

sakyčiau,kad už pašalpas reiktu atidirbti.Visos pakelės pilnos šiukšlių,gatvės nešluotos,o visą gyvenimą pralatravojas,darbo stažo neturintis ir 10 metų ramiai gauna litus dasidurdamas iš šalies.Duoti reike,bet už tai ir atidirbti reike.Taip pat ir su darbo birža.Nors savaite,bet miesta pašvarinti gali.

baisu

Sek, 2011-10-23 02:33

BRUTALUS SUSIDOROJIMAS KLAIPĖDOJE SU VISUOMENININKAIS Klaipėdos visuomenininkus sujaudino brutalus susidorojimas su Lietuvos Žmogaus Teisių Sebėtojų Sąjungos pirmininku Jonu Sinkevičiumi, Klaipėdos skyriaus pirmininke Stase Sinkevičiene ir trumpą laikotarpį buvusią šios organizacijos sekretore Tatjana Žgunova. T. Žgunova atsistatydino iš sekretorės pareigų ir net sustabdė narystę šioje organizacijoje tikėdamasi, kad pareigūnai nustos ją persekioti ir terorizuoti. Šių metų spalio 21- ą dieną, 9: 30 val. Jonas Sinkevičius lydimas advokato A. Surblio, atvyko į apklausą pas Klaipėdos 1-ojo komisariato tyrėją R. Šadienę. Po apklausos, kuri truko vos penkioliką minučių ir namo išvykus advokatui, tame pačiame kabinete netikėtai buvo sulaikytas Jonas Sinkevičius. Jam čia pat vietoje buvo atlikta asmeninė krata, kuri truko ne ilgiau kaip penkias minutes. Tačiau pareigūnai neleido jam palikti komisariato patalpų iki 14-tos valandos ir neįteikė visuomenininkui net kratos bei sulaikymo nutarties kopijos. Stasė Sinkevičienė sulaukusi netikėto skambučio iš sulaikytojo kartu su T. Žgunova tuoj pat nuvyko prie LŽTSS būstinės Taikos prospekte Klaipėdoje. Atvykusios jos rado išlaužtas būstinės duris ir kartu su būreliu stebėtojų laukė kratos pabaigos. Netikėtai pareigūnai sulaikė abi moteris. T. Žgunova buvo velkama žeme. Naudojant jėgą ji buvo įgrūsta į policijos automobilį ir nuvežta į policijos komisariatą Tilžės gatvėje. Prie komisariato pastato prieš visuomenininkę vėl buvo panaudota jėga , ko pasekoje jai buvo sulaužyta dantų plokštelė, prasidėjo skausmai kojoje, pilvo plote, pasidarė bloga, sukilo cukrus ik 10 ir ji prarado sąmonę. Visi šie simptomai išvardinti pagal nukentėjusios žodinius parodymus. Tą pačią dieną ji turėjo tęsti reabilitacines procedūras dėl paūmėjusių negalavimų, kurie, galimai, atsirado po susidūrimo su Klaipėdos pareigūnais šių metų gegužės mėn. 6 dieną prie Jūrininkų poliklinikos durų. Tuomet ją nuo pareigūnų susidorojimo apgynė į lauką išbėgęs medicinos personalas. Šį kartą pareigūnai sugebėjo jėga pristatyti šią moterį tik iki komisariato prieangio, nes ūmai pablogėjus jos sveikatai, jie buvo priversti iškviesti jai greitosios pagalbos automobilį, kad išvežti į ligoninę. Tačiau, T. Žgunovos teigimu, pareigūnai net greitosios pagalbos automobilyje nesidrovėjo apieškoti bejėgę moterį, gulinčią neštuvuose. Po taip vadinamos „ apklausos“ komisariate ligoninėje atsidūrė likusieji du visuomenininkai. Klaipėdiečiams gerai žinoma, kad sulaikyti visuomenininkai labai neįtinka Klaipėdos miesto teisėsaugininkams, kuriems visuomenininkai kelia bylas, informuoja visuomenę ir atitinkamas institucijas apie jų netinkamą elgesį. Įdomi detalė, kad labiausiai nukentėjusi nuo pareigūnų T. Žgunova neseniai padėjo demaskuoti buvusį girtuoklį Klaipėdos prokurorą S. Jasevičių. Tos pačios dienos pavakarę paaiškėjo, kad policijos pareigūnai įsilaužė į T. Žgunovos mamos butą, kuri tuo metu buvo ligoninėje. Pareigūnai laužėsi į butą, kuriame viena buvo T. Žgunovos paauglė dukra. Mergaitė patyrė didžiulį stresą, nes pamanė, kad į butą laužiasi nusikaltėliai. Pareigūnai atlikdami kratą minėtame bute, suniokojo buto duris, nusiaubė butą, sudaužė dalį indų, sugadino kai kuriuos papuošalus ir baldus, apdraskė mergaitės mokyklines knygas. Visus šiuos policijos pareigūnų veiksmus prieš Klaipėdos visuomenininkus palaimino savo nutartimi teisėja Lina Rakštelytė ir prokurorė J. Rumbinaitė. Klaipėdos ir visos Lietuvos teisėsaugos savivalei vieną kartą turi ateiti galas! Tikimės, kad tai supranta ne tik Lietuvos žmonės, bet ir Lietuvos Respublikos Prezidentė. Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo Pirmininkas Vitas Žilis 8-622-47861 Nepartinio demokratinio judėjimo Pirmininkė Virginija Jurgilevičienė 8-680-40225

VISI KOMENTARAI 3